Prieš keletą metų susipažinau su vaikinu, suartėjome labai greitai, atrodė, kad tinkame vienas kitam, ištisai laiką leisdavome kartu, viskas klostėsi puikiai. Nepraėjus pusmečiui staiga jis pasakė norintis nutraukti santykius.
Dėl šio jo sprendimo labai išgyvenau, keletą kartų bandžiau skambinti ir siūlyti susitikti, viskas buvo beviltiška. Kartą atsitiktinai susitikome viename renginyje, po jo daug ir nuoširdžiai kalbėjomės, rodėsi, jis nenori skirtis, tačiau po to – ir vėl tyla. Vėliau ne kartą prasilenkdavome mieste, tačiau arba iš tolo tik pasisveikindavome, arba manęs jis net nepastebėdavo.
Šių metų pradžioje mūsų keliai vėl susikirto, vėl pradėjome po truputį, labai atsargiai bendrauti. Tiek anksčiau, tiek ir dabar esame kalbėję ir apie mūsų santykius. Kad viskas susiklostytų laimingai, rodos, trūksta tik lemtingo vieno jo žodžio, kad jis pasilieka su manim. Man jis labai patinka, jis man taip pat neabejingas. Ar mūsų santykiai gali turėti ateitį? Jei ne kaip porai, gal mums skirta bendrauti kaip draugams (nors sunkiai tai įsivaizduoju), nes turim labai daug bendrų interesų – pokalbiai gali nesibaigti iki ryto… Ačiū.
Rima Karužienė: Šiuose santykiuose dominuoja „trumpalaikis įsielektrinimas“ – interesas trunka tiek, kiek prireikia laiko patenkinti savo intelektualinį, emocinį poreikį. Moteris norėtų stabilizuoti šiuos santykius, tačiau vyrui tokio poreikio nėra. Net jei jaučiamas abipusis potraukis, ilgalaikiams santykiams trūksta kitų, labai svarbių sąjungos aspektų.
Jei šis vyras vieną kartą nutraukė santykius, deja, nėra prasmės tikėtis kitokio poelgio. Taip jis pasielgs ir kitą kartą, kai tik pajus „spaudimą“ iš jūsų. Jei jus tokie santykiai tenkina, tai dar ne kartą išsiskirsite ir vėl sueisite. Viskas priklauso nuo Jūsų poreikių. Aišku viena, kad tokie santykiai yra trumpalaikiai ir nevedantys į stabilią bei ilgalaike bendrystę. Stiprybės pasirenkant geriausią kelią Jūsų širdžiai!
